- kemelia
- kẽmelia scom. (1) 1. nerangus žmogus, išsiskėtėlis, kerėpla: Nusiuntei tą kẽmelią kamaron, tai beieškodamas visas puodynes išvartys Dkk. Toks kẽmelia, kad net baisu – kur nueina, te prapuola Ds. Eik tu, kẽmelia, nieko tu nemoki Ds. 2. išsišakojęs, išsikerojęs daiktas: Neperskėlęs tokio kẽmelios (kelmo) ir pečiun nepakiši Dkk. 3. kliuvinys, griozdas: Paritė kẽmelią pakojėn, ir vaikščiok vis kai apie poną Dkk. 4. keik. velnias: Kẽmelia jį žino! Ds. Kad taũ kur kẽmelios! Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.